| Pradžia |    Vertimai (français)    Profesionalu godos    Tylos!    Egidijus    Letos pliažai saulėti    Vertimai (english)



IŠDAVYSTĖ
PARODA. GRYNOJI TAPYBA
RELIGINIS
ŽVILGSNIS
KULKA Į VAGINĄ
TARPULAIKIS
SESUO METONIMIJA
FOCUS DIVINA
DIALEKTIKOS PABAIGA
ŠLEIKŠTULYS
TAS KURIS RAŠO EILĖRAŠČIUS
DAR ŽAVI
CINIZMAS
PALAIMINTA PRAEITIS
BALANDĖ ŠIRDIS
LUPIKAUTOJŲ ELEGIJA
PATRANKŲ MĖSA
ŽALIOJI GATVĖ
KARAS
ĮVADAS
GYVASIS LAVONAS
GULINTIS ANT ŠALIGATVIO
KAIP MOTERYS STATO UŽ VYRUS
MATERIA DIVINA I
MATERIA DIVINA II
CINEMARK
PONIA SU ŠUNIUKU
PŪGOJE

PONIA SU ŠUNIUKU

               "O, žmonija, džiaukis mūsų kūrėjo apatija..."
                                 Iš K.Voneguto Titano sirenų

Nekantraujate, trokštate pirmapradės 
erotikos? Tuomet jums derėtų keliaut 
į ligonines, sužeistųjų namus... Kvapas 
formalino, jauni ir seni, persikreipę, 
stenantys... – jokie rūbai neiškraipys jų 
gyvybės. Negi nejaučiate, kaip išdavikiškai 
burnoje kaupiasi seilės? Išdažyti kariūnų 
veidai, sektų žymės, moterys, nuodiją savo 
vyrus viduramžių miestų smarvėje – susitvarkyta 
be priekaištų, kaip ir dera šlovingajam vitalizmui. 
Ranka yra ar jos nebuvo? – suka galvas gudragalviai 
naivuoliai. Kalbų pasiklausyti renkasi smalsūs 
miestelėnai, taškosi vandenų plūdime, skęsta... 
Jų vieton veržias kiti, nedvejodami nė akimirkos. 
Niurgzliai, skeptikai, netikintys jokia dieviškąja 
substancija? – tačiau jų net nereikia naikinti, 
išimtis tik patvirtina pergalingąjį prigimties 
apsisprendimą. Visur bus vanduo! – ir nebyliai 
sutinkame, kad pakrantės ruožas, kurį leista 
palikti, taps neprieinamas. Bet kodėl ten jau 
vaikštinėja ponia su šuniuku?