| Pradžia |    Vertimai (français)    Profesionalu godos    Tylos!    Egidijus    Letos pliažai saulėti    Vertimai (english)



IŠDAVYSTĖ
PARODA. GRYNOJI TAPYBA
RELIGINIS
ŽVILGSNIS
KULKA Į VAGINĄ
TARPULAIKIS
SESUO METONIMIJA
FOCUS DIVINA
DIALEKTIKOS PABAIGA
ŠLEIKŠTULYS
TAS KURIS RAŠO EILĖRAŠČIUS
DAR ŽAVI
CINIZMAS
PALAIMINTA PRAEITIS
BALANDĖ ŠIRDIS
LUPIKAUTOJŲ ELEGIJA
PATRANKŲ MĖSA
ŽALIOJI GATVĖ
KARAS
ĮVADAS
GYVASIS LAVONAS
GULINTIS ANT ŠALIGATVIO
KAIP MOTERYS STATO UŽ VYRUS
MATERIA DIVINA I
MATERIA DIVINA II
CINEMARK
PONIA SU ŠUNIUKU
PŪGOJE

SESUO METONIMIJA

               – Kaip manai, ar daug 
               žolės reikia tai avelei?
                   Iš A. de Sent Egziuperi Mažojo princo

nustebusi pažvelgė į mane. 
– nemedžiojate? – tylėjau, 
lyg ir nežinodamas, ką 
atsakyti. – nemedžiojate 
interneto platybėse? 
– pridūrė patikslindama 
švelniai, truputį ironiškai. 
– sako, ten viskas yra. 
nebaigtinis kiekis visko 
variantų. – tęsė nerūpestingai. 
– įdomu... – susimąstė. 
ėjau greta tylėdamas, truputį 
jaudinausi. – mano pusseserės 
sinekdocha, antonomazija –
užsidariusios, baikštokos, 
tikros slapukės. be abejo, 
savaip yra teisios. – plepėjo 
lyg niekur nieko. ta jos ramybė 
varė į neviltį. – žinote, mano 
laikais jie ateidavo, ieškodami 
vidinio ryšio. taip ir nesupratau, 
kaip viskas vyko, tačiau jie 
ateidavo, turėjo tam laiko.
pavyzdžiui, jūs – vanduo 
ar ugnis? – ji nusijuokė. 
– mums net pavyko išrasti 
zodiaką. tiesa, vėliau jis 
keistai plėtėsi, plėtėsi... 
bet nesiekiau šlovės, ne... –
papurtė galvą, lyg ginčytis 
tektų. – vengiau fantazuoti, 
veikiau atsiduodavau susitarimui. 
– mėgino šypsotis, tačiau užsikosėjo. 
– šlovė mano seserį išdavė. – pridūrė 
ramiai, priepuoliui pasibaigus. 
aplinkui – kiek akys užmatė –
plytėjo švarus, kultūringas 
landšaftas. – kaip toli 
nukeliavome... – nustebusi 
apsidairė. – o dabar 
ryšys ar įmanomas? – staiga 
pakeitė kalbą, žvelgė tiesiai, 
šypsodama į mane. – vargu... – 
pirmąsyk prabilau. – ko gera, 
ne. – ji sustojo. kurį laiką 
tylėjome, atrodė, tarsi mėgintų 
kažką prisiminti. – ką gi, gaila. 
– pasakė ir ištiesė ranką. – 
sudievu.