| Pradžia |    Vertimai (français)    Profesionalu godos    Tylos!    Egidijus    Letos pliažai saulėti    Vertimai (english)



ATGAL, GAMTON!
HEUREKA
MARŠRUTINIU
NAKTIES MALONUMAI
NARATYVO GALAS
NOSTALGIJA
PYRO PERGALĖ

HEUREKA

 Graudžiai verkdamas, skalavo pusvonėje apatinio trikotažo gaminius.
Ištraukęs gręžė juos rankomis, dėjo į plastmasinį žalią dubenį, kad
vėliau išdžiaustytų, ir raudodamas skubėjo prie skalbimo mašinos "Aurika
120-1". Kūkčiojo traukdamas iš jos pamuilėmis aplipusius šilko
apatinukus nėriniuotais švelnių atspalvių pakraštėliais, puikaus audinio
ryškiaspalves bei baltas senovės egiptiečių klubajuostes, keturiolikto
amžiaus vyriškas pėdkelnes skirtingų spalvų klešnėmis.
 Gręžti iš auksinių siūlų išaustą Bizantijos imperatoriaus lorumą labai
trukdė begalė į jį prisagstytų brangakmenių. Apmaudi, net žeminanti
aplinkybė - nusilpęs skalbimo mašinos variklis nepajėgė įsukti skalbinių
prikimštos centrifugos, todėl buvo priverstas darbuotis rankomis.
Plūsdamas ašaromis, ieškojo 50 laipsnių vandenyje moteriškų sintetinių
kelnaičių, kurių sudėtyje ypatingai daug elasteso, taip pat ir natūralių
medžiagų - šilko, plonytės vilnos... Valingas nusiteikimas ir netgi tam
tikras dramatiškos savo situacijos ignoravimas padėjo išgriebti trumpas
renesansines kelnes su "gėdos maišeliu" iš sukietinto pamušalo bei
trikotažines glaustinukes. Darbavosi gerą pusvalandį, delnus skaudžiai
degino pūslės, vis dėlto jis to nepaisė. Į žaliąjį dubenį krito baroko
laikų kelnės ir kojinės, susiūtos drauge, švelnus rožinis triko, kurį
pirma užsivilko pirmoji Napoleono 1-ojo žmona Bogarnė, lengvi plonos
medžiagos apatiniai marškinėliai, tarp vartotojų labiau žinomi
"maikučių" pavadinimu, šiuolaikiniai tvirtos, elastinės medžiagos
korsetai bei jų pirmtakai iš standaus audinio su banginio ūsais ir
metalo plokštėmis priekyje bei nugaroje, išgaubti pagal krūtinės formą.
Ar maža kas krito... Nuo verksmo skaudėjo galvą, o jis rankomis
desperatiškai spaudė puikiausias, andai Rablė apdainuotas "plono purpuro
ar plonytės gelumbės kojines, užeinančias lygiai per tris pirštus
aukščiau kelių, o tų kojinių kraštas išsiuvinėtas ir mezginiuotas",
firmos "ORY" apatinius kostiumėlius įvairioms progoms "serie francia",
"serie canarias", "serie suiza". Ko gero, tik didelį gyvenimo patyrimą
sukaupę stebėtojai pajėgtų suprasti ir bent iš dalies pateisinti tą
nepakeliamai skaudžiai - ūmiai tarsi votį - pratrūkusią raudą, iš
skalbimo mašinos išgriebus žalias šilkines Don Kichoto kojines. Tiesą
sakant, baltos ir kūno spalvos kojinės išpopuliarėjo baroko epochoje. 
 Rauda buvo jo lemtis, likimo pirštas, kaip įprasta sakyti. Juk niekas
tikrai ir nežino, ką iš tiesų savyje slepia jautri, egzaltuota,
pasauliui atvira siela. Sociokultūrinės schemos šiuo atveju vargu ar
pagelbėtų, čia jums ne socialinė inžinerija. Vis dėlto paprasto
buitinio, sociologinio faktoriaus nereikėtų ignoruoti. Minėjome, jog
buvo priverstas naudotis skalbimo mašina "Aurika 120-1", senu modeliu,
pagamintu 1993 metais. Taip pat užsiminėme, kad neveikė centrifuga. Net
jei ignoruotume geopolitinius, istorinius argumentus, "Aurika" skalbimo
mašinos nė iš tolo neprilygsta, tarkime, "Elektrolux" šeimos tų pačių
metų, tuo labiau naujausiems modeliams su kelasdešimčia skalbimo būgno
sukimo krypties bei greičio režimo variantų, patentuota pamuilių
įpurškimo sistema, įmontuotais mikroprocesoriais, kurie pagal vandens
kietumo, audinio tankumo, skalbimo miltelių sudėties bei kitus daviklių
parodymus patys pasirenka optimalų skalbimo būdą. Šia prasme jis buvo
pereinamojo laikotarpio auka, žmogus, prieinantis prie civilizuoto
gyvenimo standartų informacijos, tačiau dėl savo neryžtingo būdo
nesugebąs ta informacija pasinaudoti ir turėti tuos daiktus "sau", kaip
tvirtina postegzistencionalistai. Lyg romano "Maltės Lauridso Briugės
užrašai" protagonistas, jisai verčiau linkęs kreipti savo žvilgsį dangop
ar į istoriją, žavėtis merginų pavasarinėmis suknelėmis. Be abejo,
neatitikimas tarp aukštų mūsų siekių ir dažnai niekingų socialinės
tikrovės teikiamų galimybių visuomet skatino tam tikrą egzistencinę
įtampą, buvimo dramatizmą, o užuomina apie pavasarines sukneles tik
patvirtina teiginį, kad dvasingo žmogaus prigimtis yra itin erotiška.
Vis dėlto patikima, nebūtinai pretenzinga, o tiesiog gerai veikiančia
skalbimo mašina derėjo pasirūpinti - bent iš pagarbos artimiesiems.
 Iš kur tuomet visi tie drabužėliai, visos tos antikvarinės, muziejinės
ir vienetinės grožybės? - gali paklausti reiklus analitikas. O va šito
klausinėti nereikėtų. Literatūros galia, jos stiprybė yra tai, kas
neišsakoma, yra stabtelėjimas, lyg tarp kitko, kai ne sudėliojami taškai
ant "i", o pasitikima skaitančiuoju, kai lieka erdvės reikštis jo
subtiliam būdui bei fantazijai. Paslaptis - štai toji ypatinga,
nepakartojama meninio žodžio sugestija, kuri traukė ir tebetraukia
tūkstančių tūkstančius atsidavusių gerbėjų.